1981 m. Vokietijoje įsteigto Lietuvių kultūros instituto (LKI) 27-asis suvažiavimas bei mokslinė konferencija vyko 2007 m. spalio 12-14 d. Hüttenfelde, Romuvos pilies didžiojoje salėje. LKI užsibrėžė tikslą išlaikyti, kurti ir skleisti tautinę kultūrą gyvenamajame krašte, kartu nepamiršti tėvynės, iš kurios atvykta. Realizuojant šį bendrąjį tikslą svarbią vietą užima metinis LKI konferencijų su kultūrine-moksline programa rengimas, kuriose bandoma suvesti lietuvius išeivius, Lietuvos lietuvius ir Lietuvos kultūra besidominčius vokiškai kalbančius kitataučius bendram pokalbiui, nuomonių pasikeitimui, su Lietuva susijusių klausimų nagrinėjimui. Plačiąja prasme tai yra įnašas į vokiečių ir lietuvių kultūrinį-mokslinį bendradarbiavimą.
Suvažiavimas buvo rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, Lietuvos ir Vokietijos forumu, LR ambasada Berlyne bei Vokietijos Lietuvių Bendruomene.
Suvažiavimą atidarė LKI vedėjas dr. Vincas Bartusevičius. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimus perdavė departamento Lituanistikos švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Dumbliauskienė.
Pirmąją paskaitą apie lietuvių mažumą Lenkijoje skaitė Torūnės universiteto profesorė dr. Swetlana Czerwonnaja. Prelegentė nušvietė istorines aplinkybes, kurios lėmė, kad visa lietuvių apgyventa sritis atsidūrė Lenkijos valstybės ribose, ir apibūdino jos gyventojų padėtį.
Dr. Alina Kuzborska iš Olsztyno kalbėjo apie išvadas naujai skaitant Kristijono Donelaičio veikalus.
Heidelbergo universiteto doktorantė Rasa Seibutytė kalbėjo apie Lietuvos provincijos sudarymą XVIII amžiuje.
Vilma Bauerytė iš Klaipėdos, kuri šiuo metu rašo disertaciją iš religijotyros Hannoverio universitete, kalbėjo apie naujus religijos sąjūdžius dabartinėje Lietuvoje. Prelegentė apžvelgė įvairius etapus, kurios Lietuvos visuomenė perėjo religingumo bei imlumo naujoms religinėms bendruomenėms atžvigliais nuo Sąjūdžio laikotarpio iki šių dienų.
Šeštadienio tradicinį koncertą „Ant dainos sparnų“ atliko lietuviai menininkai iš Frankfurto: Frankfurto operos solistas Mykolas Nechajus (tenoras), pianistė Rūta Rudvalytė ir deklamatorė Asta Nechajūtė. Programoje buvo padainuota lietuvių ir kitataučių harmonizuotų dainų ir operų arijų.
Suvažiavimo metu buvo laiko gyvoms diskusijoms bei laisvam nuomonių pasikeitimui. Kultūros instituto nariai atskirame posėdyje aptarė tolesnę savo veiklą, ypač renginius artėjančių jubiliejų progomis. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė A. Dumbliauskienė tarėsi su Vasario 16-osios gimnazijos vadovybe ir Vokietijos LB valdyba lituanistinio švietimo Vokietijoje reikalais.
Mokslinėje suvažiavimo programoje dalyvavo 35 asmenys, kultūrinėje dalyje – apie 100. Šalia lietuvių, mokslinėje programoje buvo vokiečių, lenkų ir rusų kilmės dalyvių. Apie suvažiavimą rašyta tiek lietuviškoje, tiek vokiečių spaudoje. Kaip ir po visų LKI suvažiavimų, pranešimus ketinama iki 2008 m. galo publikuoti atskirame leidinyje.