Šių metų spalio 3-5 dienomis Hiutenfelde (Vokietija) vyko 28-asis Lietuvių kultūros instituto (LKI) suvažiavimas bei mokslinė konferencija. Instituto narius, kviestinius svečius bei visus besidominčius šiais metais į Renhofo pilį sukvietė jubiliejinė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tema: „Nuo 'Ober Ost' iki Lietuvos Respublikos: 1918-ųjų vasario 16-oji iš istorinės perspektyvos“.

Tradicinį vokiečių kalba vykstantį LKI renginį penktadienio vakarą Renhofo pilies salėje sveikinimo kalbomis pradėjo instituto vedėjas dr. Vincas Bartusevičius, Vokietijos Federacinės Respublikos Šiaurės Rytų kultūros instituto mokslinis bendradarbis, Vokietijos-Lietuvos forumo valdybos pirmininkas dr. Joachimas Tauberis, LR ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius bei Lietuvos vokiečių bendrijos pirmininkas Hardis Metas (Hardy Mett). Prieš suvažiavimą netikėtai sunegalavus svečiui kunigaikščiui Inigo Fürst von Urachui, kuris ketino prisatyti savo senelio Baden-Viurtembergo žemės hercogo Wilhelmo von Uracho užrašus apie pastarojo numatytą paskyrimą Lietuvos karaliumi Mindaugu II-uoju 1918-aisiais metais, pirmąjį pranešimą skaitė J. Tauberis, kuriame kalbėjo apie Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje gyvenusių etninių lietuvių mentaliteto skirtumus ir jų priežastis.

Antrąją suvažiavimo dieną pradėjo Erfurto universiteto Makso Vėberio (Max Weber) kolegijos doktorantas Kristijanas Vesterhofas (Christian Westerhoff), pristatęs pranešimą „Priverstiniai darbai Pirmąjame pasauliniame kare: 'Ober Ost' vadovybės laikotarpis“. Didžiąjai daliai klausytojų faktas apie Lietuvos visuomenės išnaudojimą Pirmojo pasaulinio karo metais buvo naujas.

Su Vasario 16-osios akto paskelbimo istoriniu kontekstu savo kalboje klausytojus supažindino Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas dr. Česlovas Laurinavičius. Jo teiginį, jog dabartinė Lietuvos vidaus ir užsienio politika labiau atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, nei pernelyg nacionalistinio Vasario 16-osios akto dvasią, lydėjo itin gyva diskusija. Po pietų pertraukos dr. Andreas Fiulbertas (Andreas Fülberth) pristatė pranešimą apie Kauno kaip laikinosios Lietuvos sostinės funkciją iki 1939 m. Dalykinę antrosios suvažiavimo dienos dalį Joachimas Tauberis užbaigė pranešimu apie Lietuvos užsienio politikos bruožus 1920-1939-ųjų metų laikotarpyje.

Pasikeitus suvažiavimo įspūdžiais, vakare dalyviai dar kartą susirinko į pilies salę, kur jų laukė Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto paruošta koncertinė programa. Skambėjo sopranistės Valentinos Vadoklienės atliekamos melodijos. Pianinu akomponavo Irena Pečiūrienė, o Vytautas Tetenskas grojo birbyne. Pasibaigus koncertui suvažiavimo dalyvius į bendrą pobuvį pakvietė ambasadorius Evaldas Ignatavičius.

Sekmadienio rytą suvažiavimo dalyviai klausėsi Giesseno universiteto profesoriaus Hans-Jiurgen Biomelburgo (Hans-Jürgen Bömelburg) pranešimo apie lietuvių ir lenkų santykius atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Didelio dalyvių susidomėjimo susilaukė profesoriaus demonstruojamos šiuos santykius iliustruojančios to meto karikatūros.

„Vasario 16-osios reikšmė nebuvo visiškai aiški“,  – pristatydamas suvažiavimo išvadas teigė J. Tauberis. Anot jo, tai iš vienos pusės buvo lietuvių antivokiškos veiklos išraiška, iš kitos pusės  bendradarbiavimo su vokiečiais pasekmė. Pritardamas Č. Laurinavičiaus išsakytai minčiai, kad „Vasario 16-osios kelias nebuvo tiesus, bet jis buvo teisingas“, Tauberis kalbėjo apie Vasario 16-osios mitą, po 1945-ųjų padėjusį išeivijoje gyvenantiems lietuviams išsaugoti lietuvybę ir telkti pastangas atstatant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Suvažiavimo organizatoriai džiaugėsi šiųmečio renginio dalyvių gausa ir aktyvumu dalyvaujant diskusijose, o pastarieji įdomiais pranešimais ir organizatorių svetingumu. Ypatingo svečių dėmesio susilaukė suvažiavimo metu Rennhofo pilies foje atidaryta fotoparoda, kuri pristatė šią vasarą vykusios Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos ambasados Vokietijoje bei Klaipėdos  savivaldybės organizuotos kelionės olandų burlaiviu „Flying Dutchman“ iš Kylio į Klaipėdą įspūdžius. Suvažiavimo dalyviai džiaugėsi ne tik šauniomis fotografijomis, bet ir kartu su paroda Hiutenfelde veikiančio Europos lietuvių kultūros centro pastangomis įkurta galerija, kuri ir ateityje pilies lankytojus kvies maloniam pasivaikščiojimui.

1981 m. Vokietijoje įsteigtas visuomeniniais pagrindais veikiantis Lietuvių kultūros institutas šį suvažiavimą organizavo glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos/Lietuvos forumu, LR ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomene bei Europos lietuvių kultūros centru. Kaip ir kiekvienais metais, ir šio suvažiavimo darbus planuojama išleisti atskirame leidinyje.