Pietvakarių Vokietijoje, Romuvos sodyboje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija skaičiuoja 61-uosius savo gyvavimo metus ir yra vienintelė tokio profilio lietuviška mokykla Vakarų pasaulyje.

Per šį ilgą, istorinių permainų kupiną laikotarpį mokykla sėkmingai vykdė mokymo programą, puoselėjo lietuvišką žodį ir kultūrą, ugdė tautinę savimonę bei inirtingai kovojo už Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą. Gimnazijos bei jos mokinių istorijoje tiesiogiai atsispindi ir lietuvių tautos istorija – nuo karo pabėgelių laikų iki šimtmečius besitęsiančio po pasaulį išblaškytos išeivijos laikotarpio, kurio metu, nepaisydami prievartinio atskyrimo nuo Tėvynės, jie nenuilso dėti pastangų neprarasti savo tapatybės svečiose šalyse; nuo Atgimimo, Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atgavimo epochos, kuomet Hiutenfeldas tapo neoficialia Lietuvos atstovybe užsienyje, iki Lietuvos integracijos į Europą bei nūdienos opaus mąsto emigracijos laikmečio.

Pietvakarių Vokietijoje, Romuvos sodyboje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija skaičiuoja 61-uosius savo gyvavimo metus ir yra vienintelė tokio profilio lietuviška mokykla Vakarų pasaulyje.
Per šį ilgą, istorinių permainų kupiną laikotarpį mokykla sėkmingai vykdė mokymo programą, puoselėjo lietuvišką žodį ir kultūrą, ugdė tautinę savimonę bei inirtingai kovojo už Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą. Gimnazijos bei jos mokinių istorijoje tiesiogiai atsispindi ir lietuvių tautos istorija – nuo karo pabėgelių laikų iki dešimtmečius besitęsiančio po pasaulį išblaškytos

Europos lietuvių kultūros centras kartu su Vytauto Didžiojo universitetu 2011 m. rugsėjo 20-22 dienomis Rennhofo pilyje Hiutenfelde (Vokietijoje) organizuoja simpoziumą- konferenciją tema „Demokratijos link: efektyvi diasporos pagalba“ („Democracy and diaspora“), kurio metu bus aptariama Lietuvos, Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos diasporos Vakarų Europoje įtaka savo kilmės šalių demokratinimo procesui.

Renginio tikslas – įtraukti Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos diasporas į visuomeninį gyvenimą, pilietinės visuomenės kūrimą ir demokratinių vertybių sklaidą savo kilmės šalyse bei šioms diasporoms perduodant ilgametę lietuvių bendruomenių Vakarų Europoje patirtį šioje srityje.

Lietuvos televizijos pirmoji programa bei "LTV World" 2011 m. rugpjūčio 22-25 d. rodė laidų ciklą apie „dipukus“ – musų tėvynainius, po Antrojo pasaulinio karo pabėgusius į Vakarus nuo sovietų represijų ir tremties į Sibirą. Pasmerktajai kartai, beveik pusei amžiaus geležine uždanga atskirtai nuo savo Tėvynės ir artimųjų. Apie juos pasakoja publicistinių laidų ciklas „Dipukai. Žmonės be vietos".

Šį projektą įgyvendino VšĮ "Minčių studija" taklininkaujant Europos lietuvių kultūros centrui.

Šeštadienį, vasario 26 d., lietuviškoje Rennhofo pilies galerijoje (Vokietija) duris atvėrė Lietuvos fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo Gintauto Aleknos fotoparoda „Misija: Sibiras. Tremties pėdsakais“, skirta nuo 1941 m. vykusių trėmimų iš Lietuvos aukoms atminti. Parodą organizavo Europos lietuvių kultūros centras (ELKC), įgyvendinti padėjo Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomenė, Vasario 16-osios gimnazija bei privatūs rėmėjai.

Šeštadienį, 2010 m. gruodžio 4 dieną Vokietijoje, lietuviškoje Rennhofo pilyje įvyko antrasis Europos lietuvių trumpametražių filmų festivalis „laiKINAS‘10“. Renginio metu vyko pokalbiai, diskusijos, bendra festivalyje dalyvaujančių filmų peržiūra, aptarimas bei publikai labiausiai patikusio filmo rinkimai. Festivalį organizavo Vokietijoje veikiantis Europos lietuvių kultūros centras (ELKC).

Europos lietuvių kultūros centras (ELKC) bendradarbiauja su Lietuvos viešąja įstaiga „Minčių studija“ vykdant Europos Sąjungos remiamą projektą „Dipukai – gyva Europos atmintis“.

Per dokumentinių apybraižų ciklą, kurių transliacijos vyks per LTV bei palydovinį kanalą LTV World, planuojama atskleisti europiečių identitetą ir istorinę praeitį, paženklintą Antrojo pasaulinio karo. Nuo stalinizmo rėžimo represijų bėgę ir iki šiol užsienyje gyvenantys lietuviai pasakos apie savo patirtis ir likimus. Apybraižų ciklas atskleis, kokią savo istorinę kultūrą į Vakarų Europą atsinešė šie pabėgeliai, kaip prisitaikė prie vietinių sąlygų ir kokį identitetą jiems pavyko išsaugoti.

„Europietiška muzika ir pasaulio futbolo čempionatas kartu!“. „15 grupių kaitino publiką pilies parke“. „Eurofestivalis vėl viliojo aibę svečių – neįprasta muzikos ir sporto kombinacija“.

Tokiomis straipsnių antraštėmis apie „Eurofestivalį“ savaitę pradėjo Hesseno žemės (Vokietija) regioniniai laikraščiai ir portalai. Visi rašę apie renginį pabrėžė itin įvairią, skirtingą muzikiniu stiliumi ir atlikėjais programą bei jaukią pilies parke vykstančio festivalio atmosferą.

„Eurofestivalis“ – trečią kartą vykęs muzikos renginys, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio finalinių Pasaulio čempionato rungtynių transliacijos lankytojams siūlęs penkiolikos grupių kokteilį. Festivalį organizuoja Europos lietuvių kultūros centras (ELKC), įsikūręs Hiutenfelde, Renhofo pilyje, šalia Vasario 16-osios gimnazijos.    

Jau trisdešimt metų iš eilės vykstančioje didžiausioje Frankfurto prie Maino miesto gatvės šventėje „Schweizer Strassenfest“, kurioje kasmet įvairiapusiškai pristatoma viena pasaulio šalis, 2010 m. birželio 19 d. buvo pristatyta Lietuva. Šventėje iki šiol buvo atstovaujama Pietų Amerika, Australija, Vakarų bei centrinė Europa. Lietuva – pirmoji Rytų Europos šalis, patekusi į šios prestižinės šventės valstybės-viešnios sąrašą. Lietuvos pristatymą organizavo ir koordinavo Vokietijoje įsikūręs Europos lietuvių kultūros centras (ELKC). Reprezentacija buvo finansuojama Vokietijos privačių verslininkų ir verslo įstaigų skirtomis lėšomis.

Gegužės pabaigoje tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ paukštelis išskleidė sparnus skrydžiui link Vakarų Europos ir atskraidino čia įsikūrusiems tautiečiams du ypatingus Lietuvos kultūros atstovus – prozininką, dramaturgą, humoristą poetą Juozą Erlicką bei poetą, eseistą ir vertėją Vladą Braziūną. Gegužės 20-ą dieną poetai svečiavosi Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje, gegužės 21 d. Liuksemburge, o gegužės 22 d. savo skrydį po Europą jie baigė meilės ir meno sostinėje Paryžiuje. Nors, pasak satyriko J. Erlicko, poetai visai neskraidžioja it paukšteliai po Europą, kaip nekuriems gali pasirodyti, o „Lietuvos valdžios yra tiesiog išsiunčiami į atokesnes šalis, kad nekenktų Lietuvos žmonėms“, visgi renginių organizatorius Europos lietuvių kultūros centras bei visi į juos susirinkusieji drįsta su šiuo teiginiu nesutikti.